2016 m. pabaigoje buvo suformuluotas KOSMOS manifestas
skirtas apibendrinti pagrindinius teatrinius ieškojimus. Manifesto pagrindu 2020 metais buvo įkurtas vizualinių eksperimentų teatras ,,Kosmos Theatre". 

Kosmos manifetas:

1. Kurti spektaklius, kurių dramaturgija kuriama remiantis moksliniais, menotyriniais ar kultūriniais tyrinėjimais. Kvantinė fizika, neurologija, psichiatrija ar humanitariniai mokslai dažnu atveju atsakinėja į tuos pačius klausimus, kaip ir menas.

2. Jungti skirtingus teatro žanrus bei vaidybos būdus ir galbūt visiškai atsisakyti monotoniškų vieno stiliaus spektaklių. Išnaudoti daug žanrų apimančią estetiką personažų pokyčiams bei tematinei polemikai išreikšti, taip paverčiant kūrinį atviresniu interpretacijoms.

3. Jautriai reaguoti ne vien į socialines ar politines temas, o į giluminį jų koegzistavimą su ezoterinėmis ir mums akimis neregimomis temomis. Niekada nepasikliauti vien psichologija ir logiška motyvacija. 

4. Spektakliai, besiremiantys vien psichologiniais ar socialiniais-politiniais tyrinėjimais, yra tik vaizdingas jau atrastų fiktyvių atsakymų į ,,amžinuosius klausimus" atkartojimas. Meno tikslas - nesiremti literatūrinėmis tiesomis ir didaktiškais apibendrinimais, o nagrinėti tik tokius klausimus, prie kurių prisiartinti leidžia tik menas.

5. Nesekti akla logika bei tradicija. Ieškoti teatrinių paradoksų ir atmetant viską, kas buitiška, suspausti realybę iki siurrealybės, ieškoti kompleksinių meninių sprendimų.

6. Ieškoti naujų pasaulio ir žmogaus veikimo jame modelių, fantastinių taisyklių, kurti naujus priežastinius ryšius, leidžiančius į tas pačias problemas pažiūrėti iš kito kampo. Drąsiai atskleisti patį nagrinėjamos problemos veikimo dėsnį, nesistengiant atkartoti įprastos buitinės realybės.

7. Kurti dualistines bei ambivalentiškas, o ne moralizuojančias ir tiesiogines koncepcijas.

8. Spektakliu reikia liudyti, kad nerealioms ar gyvenime nematytoms taisyklėms paklūstantis sceninis vaizdas gali sukurti tikro ir gyvo gyvenimo iliuziją bei sukelti atpažįstamumą. Taip pat kvestionuoti tikro ir realaus mūsų gyvenimo monotoniškumą, iliuziškumą bei absurdiškumą.

9. Teatras visada buvo socialiai aktyvus, bet politiškumas ir angažuotumas teatrui visada buvo primetamas iš šalies. Kol yra laisvas, teatras turi prigimtinę teisę tuo neužsiiminėti.

10. Teatras skirtas mažinti konfliktus tarp žmonių etninių, profesinių, politinių bei socialinių grupių, todėl ir temas turėtų rinktis jungiančias, o ne skiriančias žmones

Žmogus gali būti neįtikėtinai stiprus, kai nežiūri į save per daug rimtai. Teatro tikslas turėtų būti šį perdėtą rimtumą kvestionuoti, nepakeičiant jo bukumu, o pasiūlant žiūrovui įkvepiančią egzistencinę alternatyvą. Žiūrovą reikia įkvėpti domėtis naujomis mokslo aktualijomis, ugdyti gerą skonį ir atsakingą bei smalsų požiūrį į pasaulį bei savo aplinką.